Norint, kad sistema pridėtų papildomą atostogų dieną, reikia susikurti papildomą „Nedarbingumo tipą“, kurį naudosite žymint, kiek papildomų dienų pridėti prie kaupiamų atostogų skaičiaus.

Einate: NUSTATYMAI → Personalo nustatymai → Nedarbingumo tipai. Spauždiate F2-naujas.

Nedarbingumo tipe reikia užpildyti:

• Kodas;
• Aprašymas - nedarbingumo tipo aprašymas;
• Sutrumpintas kodas - nedarbingumo tipo kodo sutrumpinimas, kuris bus atvaizduojams tabelio informacijoje;
• Baigiasi“ – „Ne“ – nedarbingumo metu yra dirbama;
• „Mažina atostogų dienas“ – „Adds“ – nemažina;
• „Didina sukauptas atostogas“ – „Taip“ – didina;

Pavyzdys:

Jei darbuotojas dirbo lapkričio 1 d. ir norime jam paskaičiuoti dvi papildomas atostogų dienas:

Dokumente „Nedarbingumo žymėjimas“ pasirenkame nedarbingumo tipą „DP“ tą dieną, kada jis dirbo, t. y. lapkričio 1 d.; Jei norime, už lapkričio 1 d., darbuotojui suteikti papildomą atostogų dieną, kitoje eilutėje renkamės naujai sukurtą nedarbingumo tipą „DP1“ ir nurodome pradžios ir pabaigos laikotarpį, kad gautųsi reikiamas atostogų dienų skaičius, pvz. „Dienos“ = 1

Suvedus tokį nedarbingumo dokumentą, sistema supras, kad darbuotojas dirbo šventinę dieną ir jam yra priskiriamos dvi papildomos atostogų dienos.

• Tabelio informacija:

• Atostogų likutis:

Norint Directo sistemoje vesti papildomas atostogų valandas reikia:

• Sukurti prekės kortelę:
  • Tipas - Paslauga
  • Kodas - pvz. ATOSTOGOS_VAL
  • Klasė - sukuriama klasė kurios kodas atitinkama prekės kodą, pvz. ATOSTOGOS_VAL
  • Pavadinimas - pvz. Papildomos atostogų valandos

• Ataskaitoje Darbo laiko apskaita - plaktuko ikonėlėje, laukeliuose Redaguojamos darbo valandos ir Vacation items norodomas sukurtos prekės kodas:

• Papildomos atostogų valandos yra vedamos ataskaitoje Darbo laiko apskaita. Ataskaitoje atliekami šie veiksmai:
  • Rodyti: - Tabelio informacija
  • Pažymimas požymis - Pasikeitimas
  • Ties reikiama diena ir sukurtos prekės kodu įvedamas papildomų atostogų valandų skaičius;
  • Spaudžiamas mygtukas - išsaugoti (susiformuoja išteklis)

• Papildomos atostogų valandų panaudojimas taip pat yra vedamos ataskaitoje Darbo laiko apskaita. Ataskaitoje atliekami šie veiksmai:
  • Rodyti: - Tabelio informacija
  • Pažymimas požymis - Pasikeitimas
  • Ties reikiama diena ir sukurtos prekės kodu įvedamas naudojamas papildomų atostogų valandų skaičius su - simboliu;
  • Spaudžiamas mygtukas - išsaugoti (susiformuoja išteklis)

• Papildomos atostogų valandų likutį galima patikrinti ataskaitoje Darbo laiko apskaita. Ataskaitoje atliekami šie veiksmai:
  • Rodyti: - Atostogų likutis
  • Rezultatas atvaizduojamas stulpeliuose:
    • Hour previous balance - balansas laikotarpio pradžioje
    • Sukaupta - įvesta per laikotarpį
    • Atostogose - įvesta atostogų panaudojimo per laikotarpį
    • Balansas - likutis pabaigai

Prieš pradedant skaičiuoti prastovas, reikia susikurti nedarbingumo tipą prastovoms. Einate: NUSTATYMAI → PERSONALO NUSTATYMAI → NEDARBINGUMO TIPAI → Sapudžiate F2 - naujas.

Pildoma informacija:

• Kodas - nedarbingumo kodas;
• Pavadinimas - nedarbingumo pavadinimas;
• Sutrumpintas kodas - nedarbingumo tipo suptrumpintas kodas, kuris bus atvaizduojamas darbo laiko apskaitos ataskaitoje;
• Baigiasi - pasirenkame TAIP. Tai reiškia, kad darbuotojas šio nedarbingumo metu nedirbo.
• Mažina atostogų dienas - pasirenkame NE. Tai reiškia, kad darbuotojui nemažina jo kasmetinių atostogų skaičiaus.
• Didina sukauptas atostogas - pasirenkame TAIP. Tai reiškia, kad šio nedarbingumo metu, darbuotojas kaupia atostogas.

Kai darbdavys paskelbia prastovą, trunkančią iki vienos darbo dienos, darbuotojui mokamas vidutinis jo darbo užmokestis.

Prastovų skaičiavimui reikia susikurti darbo užmokesčių formulę. Einate: NUSTATYMAI → PERSONALO NUSTATYMAI → DARBO UŽMOKESČIO FORMULĖS → Sapudžiate F2 - naujas.

Pildoma informacija:

• Kodas - darbo užmokesčio kodas;
• Pavadinimas - darbo užmokesčio pavadinimas;
• Debetas / Kreditas - buh. sąskaitos;
• Tipas - pasirenkame MĖNUO;
• Uždedame varnelę Veikia vidutinį darbo užmokestį. Tai reiškia, kad ši DU formulė turės įtakos vidutiniam DU skaičiavimui;

• DU formulės skiltyje VISO pasirenkame VIDUTINIS DU. Tai reiškia, kad bus skaičiojamas vidutinis darbo užmokestis ir įrašome skaičių 1.

• DU formulės skiltyje MOKESČIŲ FORMULĖS pasižymime, kurios formulės bus taikomos šiai DU formulei;

• DU formulės skiltyje NEDARBINGUMO TIPAI prie sukurto prastovų nedarbingumo įrašome 1.

Kai darbdavys paskelbia prastovą ilgesniam laikotarpiui negu viena darbo diena, bet ne ilgiau kaip trims darbo dienoms. Buvimo darbovietėje per prastovą laiku jam mokamas vidutinis jo darbo užmokestis, o kitu prastovos laikotarpiu, kai darbuotojas neprivalo būti darbe, jam mokama du trečdaliai vidutinio jo darbo užmokesčio.

Norint, kad būtų mokamas du trečdaliai Vidutinio DU, Jums reikia susikurti naują nedarbingumo tipą, kuris galėtų atrodyti, taip, kaip prastovų nedarbingumo tipas, tik su nauju kodu ir sutrumpintu žymėjimu.

Prastovų darbo užmokesčio formulės skiltyje NEDARBINGUMO TIPAI prie naujai sukurto nedaringumo tipo įrašome skaičių 0,6666, t.y. du trečdaliai.

Kai darbuotojo prastovos laikas yra daugiau nei 3 dienos, tuomet jam mokamas keturiasdešimt procentų vidutinio jo darbo užmokesčio.

Reikia susikurti naują prastovų nedarbingumo tipą, kuriame pasikeičiate kodą ir suptrumpintą kodą, visi kiti parametrai išliekai kaip įprasto prostovų nedarbingumo tipo.

Prastovų darbo užmokesčio formulės skiltyje NEDARBINGUMO TIPAI prie naujai sukurto nedaringumo tipo įrašome skaičių 0,4, t.y. 40 proc.

Kalendorinį mėnesį, kurį darbuotojui buvo paskelbta prastova, darbuotojo gaunamas darbo užmokestis už tą mėnesį negali būti mažesnis negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, kai jo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma.

Susikurkite naują prekės kortelę bei prekės klasę. Jų kodus padarykite vienodus, tipas turi būti Paprasta/paslauga pvz.:

Susikurkite naują darbo užmokesčio formulę. Einate: NUSTATYMAI → PERSONALO NUSTATYMAI → DARBO UŽMOKESČIO FORMULĖS → Sapudžiate F2 - naujas.

Pildoma informacija:

• Kodas - darbo užmokesčio kodas;
• Pavadinimas - darbo užmokesčio pavadinimas;
• Debetas / Kreditas - buh. sąskaitos;
• Tipas - pasirenkame VALANDA;
• Uždedame varnelę Veikia vidutinį darbo užmokestį. Tai reiškia, kad ši DU formulė turės įtakos vidutiniam DU skaičiavimui;
• Uždedame varnelę Grafikas. Tai reiškia, kad leis įvesti darbuotojo valandas prastovų metu.

• DU formulės skiltyje KIEKIS:

1. laukelyje DAUGINAMA įrašome 1.
2. laukelyje NUO pasirenkame IŠTEKLIŲ KIEKIS.
3. laukelyje KAIP įrašome sukurtos prekės klasės kodą, t.y. PRASTOVA.

Tai reiškia, kad prastovų kiekis bus įmamas iš susikūrusių išteklių, kur prekės klasė bus PRASTOVA, ir dauginama iš 1.

• DU formulės skiltyje VISO pasirenkame HOURLY RATE, o į laukelį DAUGINAMA įrašome 1. Tai reiškia, kad bus skaičiojamas valandinis įkainis, kuris dauginamas iš 1.

• DU formulės skiltyje MOKESČIŲ FORMULĖS pasižymime, kurios formulės bus taikomos šiai DU formulei;

• DU formulės skiltyje NEDARBINGUMO TIPAI paliekame nedarbingumo tipus tuščius.

Darbuotojo kortelėje, burbuliuke Darbo užmokestis:

• Mokestis – įrašykite mokestį;
• Formulė – pasirinkite darbo užmokesčio formulę PRASTOVA;
• Pradžios data – nurodykite, nuo kada pradėti taikyti šią formulę:

Darbo laiko apskaitos ataskaitoje reikia prisidėti prekę PRASTOVA, kad galėtumėte pildyti valandas. Ataskaitoje spauskite ant plaktuko ikonėlės ir į laukelį Redaguojamos darbo valandos įrašykite sukurtą prekę PRASTOVA.

Kai atliksite šį pakeitimą, tuomet formuojate tabelį, kuriame vesite valandas prastovos eilutėje. Įvedus valandas spausite mygtuką IŠSAUGOTI.

Toliau darote, kaip įprastai priskaitymą ir apmokėjimą.

Norint, kad prastovos būtų atvaizduojamos DU žiniaraštyje svarbu nustatymuose pasipildyti PD: 01_PRASTOVA.

EINATE: NUSTATYMAI → PAGRINDINIAI NUSTATYMAI → FINANSINIAI NUSTATYMAI → Darbo užmokesčio formulės kodai.

Į nustatymą įsirašote 01_PRASTOVA.

Taip pat, svarbu prastovų darbo užmokesčio formulėje pasižymėti šį PD, tik tuomet bus atvaizduojamos prastovų sumos DU žiniaraštyje.